|
|
Santykius ir šeimą
| Laba diena. Prasau patarkit nes nebezinau ka ir daryti.
Draugauju su vaikynu 2 metus. Jam 23, o man 20. Is pradziu buvo viskas gerai, buvo aistringa meile, prisiresimas prie vienas kito, na zodziu buvo viskas gerai. Bet viena diena pamaciau kad jis bendrauja su kita pana. Taip ja grazei vadino, visai meilei susirasynejo. Tose zinutese ne vieno zodzio nebovo apie mane. Labai supykau kad jis mane apgaudineja..skaicius toliau supratau kad jie jau nepirma karta susitikineja.. Vakare mes susipykom. AS labai verkiau, rekiau ant jo ir kartu keikiau uz viska.. vakare jis man pazadejo daugiau taip nebedarys ir as patikejau, negalejau jo palykt , labai mylejau todel ir atleidau. Viskas nurimo. Bet neuzilgo vel viskas prasidejo. Jis ir vel su ja bendrauja o as atleidziu ir kartu kenciu.! nuo naujuju mes prdejom labai pyktis..GAalvoju gal as jam jau nerupiu, musu bendravimas labai pasikeite, nebezinau ka daryti. Iki jos buvo taip gerai, o dabar viskas prazuvo. Kaskart kai jis isvaziuoja is manes galvoju kad jis vaziuja pas ja..
O ta pana su kuria jis bendrauja as ja puikiai zinau, ji buvo mano klasioke. PRASAU PATARKYTE KA DARYTI MAN? esu labai pavydi, ir nieko negaliu padaryti kad santykiai islyktu puikus. AS JI LABAI MYLIU!
|
| Klausia: svajone20 (2010-07-16 16:11:36) |
|
|
Peržiūrėta: 45 |
| Sweiki. Esu labai pasimetus savo gyvenime ir jausmuose. lyg ir turiu laiminga seima, ... gera vyra , kuris myli mane ir musu vaika. atrodo viskas lyg ir idealu,bet as vis nenustoju flirtuoti su kitais, netgi susitikinet... jau nuo pat musu draugystes pradzios i musu santykius neziurejau rimtai, ir kartais nueidavau i sona, kelis kartus norejau nutraukt musu draugyste, bet kazkaip persigalvodavau. po 2 metu gime vaikas, dar po metu susituokem... iskart po vestuviu pradejau susitikinet su savo darbdaviu, ir net miegojau su juo, tai truko apie pusmeti :(( paskui musu santykiai nutruko ir as vel stengiausi buti gera zmona,.. po poros metu atsirado kitas zmogus, kuris daug man primelavo apie mano vyra, ir as juo patikejau is nusivylimo pradejau buti su juo :(( galiausiai patikejau savo vyru, norejau juo tiketi, nenorejau kad musu seima isirtu. vel gyvenom graziai, as labai gailejausi del savo klystkeliu, ir maniau kad mano vyras nenusipelne kad su juo taip elgciaus. bet po poros metu vel velnias i uodega ilindo... musu santykiuose atsirado, nesutarimu, gal tai nuo rutinos ir nuovargio,.. bandydavau kalbetis su vyru, noredavau viska issiaiskint, klausdavau ar jam rupi kitos ir pan.nes jis daznai sededavo internete, pornografijoje, ir pazintyse... tai mane vare is proto, o blogiausia kad i savo klausimus negaudavau atsakymu, tik apsaukdavo kad nusisneku,nieko blogo jis nedaro ir tuom musu pokalbis baigdavosi. man buvo skaudu... ir tuomet vel pradejau susitikinet su vienu vaikinu... ir dabar su juo susitikineju, ne del sexo. bet man tiesiog gera buti su juo, nors is namu istrukti beveik neimanoma. tas vaikinas mane sako kad mane isimylejes, nors as zinau kad tai neturi prasmes, nes as savo vyro nenoriu palikt, nors ir negerai elgiuosi jam uz akiu. taip pat nezinau kokie mano jausmai siam naujam vaikinui, jis daznai klausia kodel as bunu su juo, as tik atsakau kad jis man labai patinka , taip suteikdama jam tusciu vilciu, jauciu sio trumpo romano pabaiga, bet nenoriu kad tai baigtusi, bet ir palikt savo seimos nenoriu nes zinau kad tai laikina ir kazkada praeis. zinau kad su tuo vaikinu ir savo vyru elgiuosi siabingai, jie abu manim tiki, o as.... todel daznai vartoju alkoholi (seniau isvis negerdavau), tuomet viskas atrodo daug paprasciau, ir taip nekamuoja sazine. nenoriu taip elgtis bet negaliu, vis sakau paskutinis katas, bet taip nebuna... |
| Klausia: corneliaxx (2010-07-16 11:57:19) |
|
|
Peržiūrėta: 62 |
| Sveiki, noreciau Jusu pagabos ir patarimo. Man 21m. esu studente, megstu linksmintis, turiu geru draugu, is salies atrodo kad esu laiminga ir man netruksta nei pasitikejimo savimi nei demesio ir pan.bet jau kuris laikas nerandu savyje ramybes, esu irzli, kankina nuotaiku kaita, nusivylimas, baime del ateities, nemiga, noras bent trumpam pradingti ir atsiriboti nuo visko kas mane supa..per pastaruosius 4men labai daug isgyvenau-po 3,5metu paliko mylimas draugas, keitesi gyvenama vieta ir svrabiausia as pati. labai del visko isgyvenau, nemiegojau, nevalgiau, nieko nenorejau matyti, bet viskas praejo ir vel stojo i savo vietas.tik as jau nebe ta kuri buvau anksciau.Tapau salta, niuri, dalykai kurie teikdavo dziaugsma neteikia nieko..tiesiog NIEKO..atrodo lyg nebetureciau jausmu. beje, draugas kuris mane paliko grizo, norim pradet viska is naujo nes mylim vienas kita, bet velgi as del to nei dziaugiuos nei ka.tiesiog nereaguoju.esu labai pasimetus ir sutrikus, daznai pratrukstu ir verkiu nenustodama, o kita diena lyg niekur nieko linksminuosi su draugemis...po kiek laiko vel tas pats.pykstu ant saves, nes tokiu elgesiu statau man svarbius zmones i nemalonia padeti, ant ju issilieju.Atrodytu noriu kad visi mane paliktu ramybeje- tevai,draugai,artimieji.Prasau, patarkite kaip man elgtis.Labai Jums aciu. |
| Klausia: Dina (2010-03-26 16:26:56) |
|
|
Peržiūrėta: 104 |
| Sveiki.Turiu problema- visai neturiu darugu ir jau kuri laika sitai mane labai slegia.. Suprantu, kad tokiu, kaip as yra begale, todel pagalvojau.. Juk butu visai neblogai tokius zmones suvienyti? Pati esu is Klaipedos ir labai noreciau ikurti kluba (ar ka nors panasaus), tokiems zmonems, kaip as. Juk yra klubu anime gerbejams", telenoveliu ziuretojams", tai kodel gi negaletu atsirasti klubas "Bjauriesiams anciukas", "Neturintiems draugu" ar "Sulaukiantiems patyciu"? Tikrai noreciau, kad kas nors padetu bijantiems bendrauti, kompleksuojantiems del savo isvaizdos ar tokiems is kuriu nuolat tyciojasi. Mums reikia paramos, o kas geriau supras, nei toks pat, kaip tu? Toks, kuris jauciasi arba patyre ta pati? :)
Todel norejau pasidometi- galbut jau yra kas nors panasaus? O jei gu ne.. Gal galetumet patart, ka daryt? Kiap suvienyt vienatves ir kompleksu prislegtus? Kaip ikurt kazka panasaus?..
Noriu tureti draugu.. Noriu, kad ju turetu ir kiti.
Labai lauksiu jusu atsakymo..
|
| Klausia: NoriuDraugu (2010-02-25 17:40:02) |
|
|
Peržiūrėta: 137 |
| sveiki.su drauge gyvenau 4 metus.turim vaika.nezinau nuo ko pradeti.pries 3 menesius pradejom atskirai gyventi........jinai labai pavargo nuo manes.anksciau geriau,nekreipiau i ja ir i vaika demesio,nemokejau bendraut su juos draugais,laikiau savo nuosavybe.nuejom pas psichologa..patare atskirai pagyvent..as isvaziavau pas mama,pradejau gydytis,po kazkiek laiko suzinojau kad jinai susitikineja su kitu(bet man apie tai nieko nesake).kiekvena karta kai kalbomes sako kad myli,bet negali pamirst tu nuoskaudu ir negali atleist.prase duot laika pagalvot,bet as negalejau istvert nei dienos jai nepaskambin.spaudziau su atsakymu.pagaliau jinai pradejo manes nekest,prisipazino kad turi drauga,kad jai gerai su juo,kad jauciasi laiminga ir saugi.o as galiu sugrizti i seima tik per vaika,ir tai yra didelis klausimas,nes sake noro tikrai nera.as labai stengiuosi pasikeist,bet nelabai iseina.kai tik matomes as pradedu jai priekaistaut del to vyro,pas mus prasideda didziausi barniai.kuo toliau to labiau pradeda mane nekest.praradau vilti susigrazint ja,jinai pakeite numerius,i laiskus neatsako,jos giminaiciai mane izeidineja,grasina...jei nepaliksiu ja ramybeje.bet as tikrai zinau kad jinai mane myli,ir kad as ja labai myliu..tiesiog siuo metu mum neina susikalbeti,praso issiskirt kaip normalus zmones,pasilikt draugais.bet as negaliu taip prarast savo meile ir laime......kiekvena diena kaip kancia.dingo apetitas,sutriko miegas,lenda visokios mintis(vis dazniau ir dazniau),jauciu ir zinau kad ilgai neatlaikysiu.kiekvena diena kaip paskutine,vis dazniau ir dazniau pradejau ziuret i virve............nesu koks paauglis,esu suages normalus vyras prarades vilti but laimingas ir susigrazint seima |
| Klausia: aleksas12 (2010-02-06 08:51:16) |
|
|
Peržiūrėta: 137 |
| sveiki,su vyru gyvenam daugiau nei du metus.problema ta,kad smarkiai pykstames bet norim buti kartu.as noriu tvarkos bet negaliu visko padaryt ir uz ji,nes tiesiog yra darbu su kuriais susitvarko tik vyrai,o jo as nepriprasau.jis megejas parukyt zolyte kam as nepritariu ir tikrai nesupranta ka daryti kai iskaudina mane.yra viskam ribos,bet jis ju nejaucia,nejaucia ir kaltes,nereaguoja i mano prasymus kad pradetu su manim elgtis kaip su savo zmona,vede tesam tik 2menesius,bet po vedybu dar labiau suprastejo musu santykiai...
kai as supykstu iki tokio lygio kad jau pradedu ji varyt lauk(nes nebezinau ko griebtis),tada jis stato save i tokia padeti kad as ji laikau suns vietoj ir labai perdedu jo bjauru elgesi mano atzvilgiu.galiu pasakyt kad jis savanaudis,bet vis tikiuos kad susitvarkys.ka daryt kad jis suprastu mane ir kaip mum taisyt tokius santykius? |
| Klausia: gitana (2009-11-26 01:13:51) |
|
|
Peržiūrėta: 147 |
1
2
|
|
|
|
