|
|
Naujausi klausimai
|
DĖMESIO!!! JAU VEIKIA IŠSAMAUS ATSAKYMO FUNKCIJA SKYRELIUI "KLAUSK PSICHOLOGO"!
| Laba diena,
Mane kamuoja viena iš fobijų - hipochondrija. Ypač kamuoja baimės dėl virškino trakto ligų, nežinau iš kur tai tasirado, gal dėl to, kad vaikystejė teko matyti kaip kankindavosi jaunesnis brolis, kai jam pakildavo acetonas, kol jį išvešdavo į ligoninę.. Taip pat esu labai empatiška ir pergyvenu dėl šeimynos sveikatos (pvz. neseniai mamai buvo kasos uždegimas, tai atrodo, kad ir man valgyti nebesinori, kad į tualetą noris ir panašiai). Paskutiniu metu darosi sunku valdyti tą fobiją,ypač kaip aplinkui tiek daug infiormacijos apie virusus ir pan (pvz. nuėjus į polikliniką tiesiog noris nekvepuoti, o grįžus nusišveisti rankas). Gal galėtumetė ką patarti? Nes vos tik susijaudinu dėl ko nors ar išsigąstu dažnai noris į tualetą eit, kartais baimės priepuolis gali būti net ir nepagrįstas, dažnai iš musės darau dramblį. Žinau, kad reikėtų galvą užkišti protingesniais dalykais, bet ne tokiom fobijom, tačiau kaip?..
Dėkui. |
| Klausia: propaganda (2010-03-07 23:16:45) |
|
|
Peržiūrėta: 18 |
| Sveiki, nezinau ar teisingai kreipiuosi, bet nesu tikra, kieno istikruju reiketu klausti apie sapnus.
Mane kankina vienas sapnas, kuriame vienaip ar kitaip, man krenta dantys, trupa tiesiog. Esu skaiciusi, kad tai negeras zenklas, as nelabai tikiu tais sapnais, bet, man nei priekiniai, nei galiniai krenta ir trupa... o visi....
Gal jus zinote, ka tai galetu reiksti? O jei ne, gal galetumete kur nukreitpi, nes tikrai kamuoja mane sitas klausimas.
Dekoju uz sugaista laika. |
| Klausia: bounty (2010-03-06 17:33:24) |
|
|
Peržiūrėta: 40 |
| Nežinau klaust psichologo, ar dietalogo, bet manau, kad gal čia labiau su protu kažkas. Turiu draugę, ji turi bėdų su valgymu. Greit suryja ką nors, o po to jaučiasi šlykšti ir išvemia. Tiesa, taip buvo tik porą kartų, bet bijau, kad gali blogėt. Ji sako, kad nusišneku, ir kad nieko jai nėra, tik nori kuo greičiau ir kuo daugiau svorio numest. Pagal KMI jai užtektų numest kokius 5kg, o ji nori numest 20. Nemanau, kad viskas gerai bus. Baisu |
| Klausia: specialk (2010-03-06 14:39:41) |
|
|
Peržiūrėta: 19 |
| Prasau padekit, patarkit...
Pasauli kuri susikuriau sau vien tam , kad buti laimingai ir Tevo tustumos uzpildymui , katik tarsi siena sugriuvo.. Nuo pat vaikystes as beveik viena. Mama 20 mano gyvenimo metu ir ikisiol vazineja i uzseni dirbti, palikdama mane ir jaunesne sese mociutes globai. Pusiau jos nematau pati kovojau , laimedavau ir griudavau , bet kaskart sustiprejus zengiau tolin. Kol palaipsniui pavirtau lengvabudisku zmogumi praleidzenciu viska pro salys. Mokslu taip ir nebaigiau , nors ir mokiausi neblogai. Viska pradejusi meciau nes neturiu tykslo ir nebezinau mano galvoja visada sukasi iseitys ''palikti viska'' ,tik truksta ta akimirka virves po ranka... ;( Visi vis sako , aiskina , moralizuoja moko kaip gyvent. Emesi visokiausiu veiksmu o as su viskuom sutinku tik palikit ramybeja.. Atrodo , kad niekas negali suprasti manes o svarbiausia ir AS pati nesuvokiu.. Taip truksta vyro(tevo) griestumo stypresnio uz mane.. Gymtadieniai , sventes , tevo diena o is jo vis tyla.. Kai buvo 12metu atsimenu musu susitikima akyse ikisiol matau jo sypsena iki ausu ir trys raudonos rozes tai viskas ka turiu tik akimirka jo..
Seses teva matau daznai jos sypsena kai per visas sventes jis ja apipila dovanomis ;(( o as... man dovanu nereike tik...
Na o dabar kai to nesitikejau labiausiai sendien Sausio 28d. apie 1h nakties pakelus rageli isgirdau kazkokio vyro balsa sakanti kad jis mano Tevas! Sokiruota tylejau , netikejau. Paklausiau vardo pavardes viskas atitiko.Lyg beprote juokdamasi sakiau cia pokstas , pokstas kazkoks . Jis tylejo paskui pasake ,kad mano mociute dave mano telefono numeri kai jis jai skambino.. Tai buvo tiesa. Abudu tylejom , jis beveik nieko nesake , klausiau
kodel tik dabar? kur buvo visa ta laika? zodziai pinesi niekaip netikejau.. "Geriau per velai nei niekada" po ilgos pauzes sake jis vis tylejo , tylejo..norejo rytoi susitikti as kategoriskai atsisakiau man rodos jis tada pravirko. As pasakiau jam kad pora savaiciu tikrai nieko nebus jokiu sms ir skambuciu. As turiu suvokti , kad toks zmogus egzistuoja..........
Is mociutes(jo motynos) girdedavau kad jis pergyvendavo verke. Kiek zinau turi zmona dar du vaikus ,bet pas ji ten viskas nesisekas buvo issiskyres vel taikesi. Mama mano pasakojo anksciau jis begiodavo i sonus taip issiskyre.
Bijau susitikti ,bet noriu isgirsti viska is jo lupu ziurint man i akys.Turi buti paaiskinimas viskam. Tik nezinau ar prisiversiu , jis is niekur nieko pasireiske ir jau nori taip greit susitikt o gal ji pastumejo kazkas galbut lyga ar dar kas... Nezinau kaip elgtis , ka daryti , kaip su juo bendrauti.. Patarkit ;(( |
| Klausia: sandra1989 (2010-02-28 06:58:13) |
|
|
Peržiūrėta: 76 |
| Papasakosiu viską nuo pradžių. Susipažinau su viena panele, bendravom daug metų, ji tapo mano geriausia drauge, su ja nuolat būdavome kartu. Ji ir mano vaikinas man buvo artimiausi žmonės. Sutardavau ir su savo viena klasioke, bet ji man nereiškė tiek daug kaip geriausia draugė.
Nakvojau pas savo vaikiną. Aišku, mano tėvai to nežinojo. Mes užmigom ir daug kartų skambintų mamos skambučių negirdėjau, tėvai ieškojo manęs, o aš buvau pasakiusi, kad nakvosiu pas klasiokę. Tada manęs gelbėti atvažiavo klasiokė su vaikinu ir geriausia draugė. Nesupratau, kaip ji viską sužinojo, bet, kaip išaiškėjo, jai skambino mano mama. Aš nuvažiavau namo, taigi tėvai nesužinojo, kad nakvojau pas vaikiną, galvojo, kad važinėjome, man padėjo klasiokė su vaikinu. Geriausia draugė tik norėjo viską sugadinti... Rytojaus dieną ji rašė mano klasiokei, norėjo pasakyti tiesą (kur aš buvau), kad tik apie ją nieko blogo nepagalvotų. Aišku, mano tėvai nieko blogo ir negalvojo, bet ji ruošėsi eiti pas mano tėvus. Klasiokė man parodė visas jos žinutes, liežuvis neapsivertė vadinti jos drauge. Ji savo mamos paprašė pasakyti mano mamai, kur aš buvau. Skambinau jos mamai, bet ji nekėlė. Būtų buvę žiauru, jei ji būtų taip pasielgusi vien tam, kad mano tėvai nepagalvotų, jog draugė važinėjo su mumis. Gerai, kad draugė tiesos tėvams nepasakė. Nutraukiau su ja bendravimą. Ji guodėsi mano klasiokei, kad jai manęs trūksta, todėl po savaitės parašiau jai, kaip ir viskas išsisprendė, vėl linksmai leisdavome dienas, tik kažkas nutiko, nebepasitikėjau ja... Vaikinui bijau jos vardą net minėti, net jis jos nekenčia tiesiogine to žodžio prasme, sužinojęs, ka ji norėjo padaryti, visai susikrimto. Jam buvo negera, kai aš buvau su ja. Pamiršau paminėti, kad toji draugė buvo bjauraus charakterio, mėgstanti pasiginčyti, su ja bendraudama jaučiu kažkokią nesveiką konkurenciją dėl nieko (ir ją jautė - buvo sakiusi), juolab, kad su kitais žmonėmis jokios konkurencijos nėra. Net pati jos mama už tokį charakterį jos nevertino. Tokio charakterio nevertinau ir aš, bet pamažu pripratau. Tik ne po to karto, kai ji norėjo mane išduoti. Aš pamatydavau kiekvieną jos išsišokimą, maivymasi ir kitus blogus charakterio bruožus. Ji mane siutindavo vos tik į ją pažiūrėdavau. Taip yra iki šiol. Kai būnu su ja - viskas gerai, tik trūksta to, kas buvo ankščiau, bet kai su ja nebūnu, ji mane nervina. Gal įtakos turi klasiokė, jos vaikinas ir mano vaikinas? Nei vienam ji nepatinka. Beje, dabar tarp tos klasiokės ir savęs pajutau tokį stiprų draugystės ryšį. Po to karto mes nuolat kartu, aš ja pasitikiu, man gera su ja ir gera žinoti, jog ji vertina mane net už mažiausius nuopelnus. Ji panašaus charakterio kaip ir mano vaikinas, o su savuoju aš beveik niekada nesipykstu. Taip pat ir su klasioke. Ta klasiokė tapo man daugiau nei klasiokė. Dabar ją galiu vaidinti geriausia drauge, nes tik ja pasitikiu. Kur dingo pasitikėjimas buvusia drauge? Gal tai įtakojo jos norėjimas išduoti mane? Aš jos nekenčiu, ir tuo pačiu metu myliu. Tik jaučiu, kad neapykanta vis didėja. Man gera su naująja drauge, ne kartą ji man padėjo ir aš esu jai padėjusi, ir man liūdna, kad niekada nepastebėjau tokio šaunaus žmogaus kaip ji. Ji nuostabi, su ja man labai gera... Nors ir jai gaila mano buvusiosios draugės, kad aš jai skiriu tiek mažai dėmesio, man nesvarbu. Man gera, kai mano vaikinas ramus, jog nesu su buvusia drauge, nes ji jam - pats didžiausias priešas, o ji to net nežino. Gal pasakyti visą tiesą buvusiai draugei? Negaliu, aš ilgai tą slepiu. Manau, geriausia viską palikti kaip yra, nemanote? Nežinau, ką daryti, bijau, kad draugė vėl nenorėtų iškrėsti kokios kvailystės mane įskaudindama... Ji man pasako visų savo draugių paslaptis, pasitiki manimi, visada nori su manimi susitikti. o mano paslapčių nesako niekam. Tai išsiaiškinau iš vienos patikimos draugės, kurį tik ir sako, kad buvusioji gheriausia draugė tik ir kalba apie mano ir vaikino gražią draugystę, jaučiuosi kaip pavyzdys, kuri visiems besipykstantiems tai nurodo. Ji nuoširdi, gera, bet aš jos nekenčiu, . Kodėl taip yra? Ir jau ilgą laiką... Aš negaliu ja pasitikėti ir, nors man su ja smagu, ji mane siutina... Padėkite, jaučiu, kad tai ilgai nesitęs... Gal tiesiog nesutampa mūsų charakteriai? |
| Klausia: gretukas (2010-02-25 22:34:02) |
|
|
Peržiūrėta: 70 |
|
|
|
|
